Šiame straipsnyje apie vaikystėje patirtas traumas nagrinėsime, kaip jos veikia emocinį disbalansą suaugusiame amžiuje. Vaiko kūnas talpina tokius gilius jausmus ir išreiškia tuos, kurie jam niekada nebuvo suteikti.

Daugelis suaugusiųjų visą gyvenimą gyvena su užgniaužtais jausmais ir daugelis jų nesugeba jų išspręsti. Pamatysime, kad tam tikri veiksmai suaugusiųjų gyvenime yra vaikystėje patirtų traumų atspindys. ir kurie niekada nebuvo tinkamai tvarkomi.

Kad tai padarytume, suprasime traumos apibrėžimus. Aptarsime dažniausiai pasitaikančias vaikystėje atsiradusių traumų rūšis. Parodysime, kaip formuojasi vaiko smegenis dėl šių traumų. Galiausiai kalbėsime apie šių traumų pasekmes suaugusiųjų gyvenime ir apie tai, kaip traumos gali lemti tam tikras nuostatas suaugusiųjų gyvenime.

Turinys

• Vaikystės trauma: kas yra trauma?
  • Vaikystės traumų tipai
  • Psichologinė agresija
  • Smurtas
• Fizinė agresija kaip vaikystės trauma
• Seksualinė prievarta
• Vaikystėje patirtas apleistumas ir trauma
  • Nepilnavertiškumo modeliai
• Smegenų vystymasis ir vaikystės traumos
  • Smegenų vystymasis
• Pasekmės suaugusiųjų gyvenime
• Išvada: apie psichoanalizę ir vaikystės traumą
  • Bibliografinės nuorodos

Vaikystės trauma: kas yra trauma?

Trauma yra graikų kilmės žodis, reiškiantis žaizdą. Kiekvienas žmogus savaip reaguoja į patirtas situacijas - nuo ramiausio iki agresyviausio. Dauguma mūsų nuostatų yra susijusios su įvykius, kuriuos patyrėme praeityje. S Pasak Lacano, trauma suprantama kaip subjekto patekimas į simbolinį pasaulį; tai ne atsitiktinumas kalbančiojo gyvenime, o konstitucinė subjektyvumo trauma.

Winnicottui "Trauma yra tai, kas per individo neapykantą sulaužo objekto idealizaciją, reaguojančią į šio objekto nesugebėjimą atlikti savo funkciją" (Winnicott, 1965/1994, p. 113) "Traumos sąvoka išlaiko idėją, kad ji yra esminė ekonominė psichinės energijos sąvoka: frustracija, kurios akivaizdoje ego patiria psichinę traumą, nesugeba jos apdoroti ir grįžta įvalstybė kuriame jis jaučiasi bejėgis ir apsvaigęs" (ZIMERMAN, 1999, p. 113).

Kitaip tariant, traumos yra skausmingi išgyvenimai, kurie lieka asmens pasąmonėje, ir šie išgyvenimai gali keisti asmens elgesį visą gyvenimą, p o trauma sukelia įvairių rūšių simptomus, kurie gali būti fiziniai arba emociniai.

Vaikystės traumų tipai

Vaikystė yra svarbiausias žmogaus psichologinio profilio raidos laikas. Vaikai turi labai didelį gebėjimą įsisavinti visus vaikystėje patirtus dirgiklius. Tai laikotarpis, kai daug ko išmokstama, Tačiau tai taip pat laikotarpis, kai patiriamos tam tikros traumos, kurios palieka nuolatinius randus iki pat pilnametystės. Toliau pateiksime keletą pagrindinių traumų rūšių, kurias vaikas patiria ir nešioja iki pilnametystės.

Psichologinė agresija

Gyvenimas smurto sąlygomis nėra malonus dalykas, nepriklausomai nuo amžiaus. Psichologinė agresija dažnai pasireiškia įvairiais būdais, ir jie ne visada yra tokie aiškūs, kaip dauguma žmonių supranta. Psichologinė agresija yra "dažniausia" trauma, patirta vaiko vaikystėje, ši trauma smurtu pasireiškia suaugus, nes jos priežastys yra giliai įsišaknijusios.

Dažnai tėvai ar globėjai, norėdami "auklėti" vaiką, pradeda sakyti jam žodžius ir frazes, dažnai grasinamu tonu, pavyzdžiui: "Jei aš ateisiu pas tave, aš tave mušiu; jei dar kartą taip padarysi, būsi nubaustas; Elkitės padoriai, nes kitaip jus gaus baisūnas; "Neliūdėk dėl nesąmonių" ir daugybė kitų frazių, kurios kasdien sakomos vaikams.

Šias vaiko sielą ženklinančias žiaurias linijas tėvai ar globėjai bando pateisinti, nes yra pavargę nuo kasdienės veiklos darbe, o grįžę namo vis dar turi rūpintis beginkle būtybe, kuri nieko nesupranta. pasaulis tebėra ir kad jis mokosi. Tačiau daugelis tėvų neprisimena, kad jie patys vieną dieną gyvenime buvo tokie patys.

Smurtas

Tai psichologinės agresijos sukelta traumos rūšis, dėl kurios vaikams dažnai kyla kaltės jausmas. Vaikas "sabotuoja" save, modifikuodamas save, kad taptų asmeniu, kuriuo negimė, Visa tai daroma tam, kad netrukdytų tėvams gyventi kasdienį gyvenimą.

Toks požiūris žlugdo vaiko savigarbą, kaupiasi emocinės žaizdos ir vaikas dažnai užauga smurtautoju, nes užaugo su smurtiniais dirgikliais. Tokie atspindžiai yra subtilesni ir sunkiau pastebimi nei mėlynės ar randai.

Fizinė agresija kaip vaikystės trauma

Įvairias agresijos rūšis, kurias šiandien patiria vaikai, vyresni suaugusieji laiko "normaliomis", nes, pasak jų, "geras pliaukštelėjimas ne skaudina, o auklėja". Fizinė agresija taip pat ne taip skiriasi nuo psichologinio smurto ir palieka gilius randus vaiko sieloje. Pasak Marco Gamos (Brazilijos saugumo mokslinio departamento prezidentas, Brazilijos draugijosPediatrija) nuo 2010 m. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. - apie 103 149 (vienas šimtas trys tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt devyni) vaikų ir paauglių iki 19 metų, tapusių agresijos aukomis, vien tik Brazilijoje.

Pandemija tik padėjo išryškinti tai, ko daugelis žmonių nenorėjo pripažinti, - fizinis smurtas prieš vaikus šioje šalyje kasdien auga. Vaikas, prieš kurį vaikystėje fiziškai smurtauja asmuo, kurį jis suprato kaip savo "gynėją", patiria traumas, kurias dažnai sunku įveikti per psichoanalitinės psichoterapijos seansą. Įsivaizduokite, kad vaikas yraužpuolama kiekvieną dieną, kai ji pradeda eiti į mokyklą, kur ji turėtų galimybę bendrauti su kitais vaikais, ji perduos tik tai, ko buvo "išmokyta", t. y. užpuls kitus vaikus, kad apsisaugotų nuo galimos kitų agresijos.

Vaikas, kuris auga agresyvus, tampa agresyviu suaugusiuoju, dažnai pykstančiu ant vyriškos lyties asmens (ar tai būtų tėvas, ar patėvis), todėl galiausiai tampa sunku užmegzti ryšį su vyriškos lyties asmeniu ir juo pasitikėti. Netgi todėl, kad vaikas nuo mažens skatinamas mušti kitą kaip stipresnį vaiką, taip parodydami savo galią ir autoritetą prieš kitus.

Seksualinė prievarta

Seksualinė prievarta - tai būdas, kai suaugusysis siekia seksualinio pasitenkinimo per vaiką. Paprastai tai vyksta per fizinius ar žodinius grasinimus arba net manipuliaciją ir (arba) viliojimą. Ir daugeliu atvejų pavojus yra daug arčiau, nei manote, nes, smurtautojas yra vaikui ir (arba) paaugliui žinomas asmuo (paprastai giminaičiai, kaimynai arba artimi šeimos draugai).

Noriu gauti informacijos, kad galėčiau užsirašyti į psichoanalizės kursus .

Tam, kad būtų laikoma prievarta, nebūtinai reikia liesti vaiką, nes ji dažnai gali būti žodinė ar net stebima. vaikas su apatiniais kelnaitėmis maudosi vonioje su žarna. Ne visi vaikai, patyrę seksualinį smurtą, reaguos vienodai, nes kiekvieno reakcija priklausys nuo daugelio veiksnių (vidinių ir išorinių), nuo kurių priklausys, kokį poveikį šis smurtas turės aukos gyvenimui ateityje. Kai kurie iš šių veiksnių yra šie:

• tėvų tyla,
• netikėti vaiku,
• piktnaudžiavimo trukmę;
• smurto rūšis;
• artumo agresoriui laipsnį,
• be kitų veiksnių.

Tokie įvykiai gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimą, ypač lytinį, nes vaikystėje prievartą patyrusi mergaitė gali jausti pasibjaurėjimą partneriu, jaustis nenusipelniusi, visiškai ar iš dalies neturėti lytinio potraukio. Berniukams gali pasireikšti ejakuliacijos sunkumai arba priešlaikinė ejakuliacija. Abiem atvejais gali būti ieškoma tos pačios lyties partnerių kaip nesąmoningos apsaugos forma.

Vaikystėje patirtas apleistumas ir trauma

Prieraišumo teorijos kūrėjas psichoanalitikas Johnas Bowlby (1907-1990) teigia, kad "motinos ar tėvo globos arba pakaitinio globėjo nebuvimas sukelia liūdesį, pyktį ir kančią". Visiems žmonėms būdingas apleistumo jausmas - baimė likti vieniems.

Palikimas nebūtinai turi būti vaiko palikimas prie globos namų durų. Palikimas dažnai slypi paprastesnėse kasdienio gyvenimo formose, pvz:

• nekreipkite dėmesio į vaiką, kuris nori žaisti;
• atstumti vaiką, nes jis laikomas ypatingu (pavyzdžiui, autistas);
• įžeisti vaiką dėl to, kad jis (ji) padarė kažką, kas, suaugusiojo manymu, yra teisinga (pvz., pavadino jį asilu);
• nepriimti vaiko;
• vykdyti neteisingus veiksmus vaiko atžvilgiu.

Tokie veiksmai pasitaiko suaugusiųjų kasdienybėje, tačiau jie dažnai nesuvokia, kokią klaidą daro su vaiku. Tai, kas vaikui nutinka vaikystėje, nulemia, kokiu suaugusiuoju jis taps ateityje. Trūksta palankumo, supratimo, empatijos ir pagarbos stoka yra veiksniai, kurie trukdo sveikam vaiko vystymuisi.

Nepilnavertiškumo modeliai

Būti šalia vaiko, skirti dėmesį, meilę, būti šalia - tai dalykai, kuriuos galėtų daryti visi suaugusieji, tačiau dėl šios veiklos stokos vaikams susiformuoja tam tikri nepilnavertiškumo, nesaugumo, socialinės sąveikos stokos modeliai. Kai tėvas ar motina apleidžia vaiką, vaikas negali suprasti tikrųjų tėvo ar motinos ketinimų, arba suprasti jo jausmus jai.

Taip vaikas išsiugdo įvairias neigiamas emocijas, kurios tampa jo būties dalimi ir persikelia į suaugusiojo gyvenimą. Šis jausmas sukuria žymę giliai vaiko viduje, kur jis jaučiamas sąmoningai ir nesąmoningai.

Smegenų vystymasis ir vaikystės traumos

Smegenys yra sudėtingiausias žmogaus kūno organas, o jų vystymasis prasideda nėštumo metu, nuo 18-os nėštumo dienos, ir visiškai subręsta tik apie 25-uosius metus. Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs visiškam jo smegenų vystymuisi, ir šis vystymasis atlieka labai svarbų vaidmenį, kuris atsispindės suaugusiųjų amžiuje.

Iš esmės smegenų funkcija yra lemti, kas mes esame ir ką darome, tačiau kūdikystėje smegenys vystosi per įvairius vaiko gyvenimo aspektus, tokius kaip: sprendimų priėmimas, savęs pažinimas, santykiai, mokymasis mokykloje ir t. t. Pasak Froido, pirmąją traumą, kurią patiria individas, jis patiria gimdamas, kur žmogus buvo savo motinos įsčiose, savo tikrajame "rojuje", Tačiau gimimo metu vaikas yra paimamas iš savo "rojaus" ir išmetamas į iki tol nepažįstamą realų pasaulį. Kad išgyventų, vaikas turi išmokti prisitaikyti prie naujos tikrovės, o šį lūžį Freudas pavadino trauma "prarastas rojus".

Teigiama vaikystės patirtis labai prisideda prie sveiko smegenų vystymosi, todėl jūsų smegenys vystosi gerai. ir turėti tvirtesnę struktūrą sunkumams įveikti. Friedmanno teigimu, "smegenų vystymosi procesas yra ypač intensyvus, nes formuojasi vaiko fizinių, intelektinių ir emocinių gebėjimų įgijimo pagrindai".

Smegenų vystymasis

Palaipsniui vaiko smegenys vystosi maitindamosi iš aplinkinių dirgiklių, kuriais dažnai tinkamai nesirūpinama, be to, žinoma, vaikas bendrauja su kitais vaikais, ir stebint bei klausantis jų suaugusiųjų globėjų.

Vaikystėje vykstantys geri socialiniai ryšiai padeda skatinti sveiką vaiko smegenų vystymąsi. Jei vaikas yra apleistas (o dažniausiai jis būna visiškai apleistas), daugelis smegenų vystymosi etapų gali neįvykti, o tai gali turėti (ir turės) įtakos jo galimybėms mokytis ir vystytis.

Noriu gauti informacijos, kad galėčiau užsirašyti į psichoanalizės kursus .

Pasekmės suaugusiųjų gyvenime

Niekas neišlipa nepaliestas iš vaikystėje patirtų traumų, nuo jų neišsisuka net Froidas. Vaikystėje patirta trauma ne tik pasitarnauja kaip mokymosi patirtis, bet ir palieka tam tikrus randus, o šie randai gali ir toliau skaudinti ir keisti vaiko santykių būdą suaugus. Vaikystėje patirtos traumos poveikis yra labai gilus ir būdingas kiekvienam žmogui. Anksčiau ir net iki pandemijos tėvams buvo labai sunku patikėti, kad jų vaikas gali patirti kokią nors traumą, kurią daugiausia sukėlė jie patys, ir daug kartų tokie jausmai buvo vertinami kaip "atšalimas".

Tačiau po to, kai žmonija pradėjo išgyventi šį pandeminį laikotarpį, galima pastebėti, kokia iš tikrųjų buvo vaikų ir paauglių psichikos sveikata. Turime pabrėžti, kad svarbu reikėtų įtvirtinti tam tikrus ramsčius, kurie palaiko vaiko psichologinę raidą. Dažnai pasitaiko, kad suaugęs vaikas jaučia "tuštumą", tarsi kažko trūktų, ir dažnai net pats negali pasakyti, ko tai yra.

Smurtas (psichologinis ar fizinis), seksualinė prievarta, apleistumo jausmas ir nepagarba vaikui yra labai stiprūs veiksniai, galintys sukelti vaikui traumas, kurias jis nešiosis su savimi visą gyvenimą.suaugusiam asmeniui, kuris patyrė vaikystėje patirtos traumos trukdo palaikyti tvirtus ir pasitenkinimą teikiančius santykius, nes šis vaikas nesugebėjo susikurti tvirto pagrindo ir nepatyrė malonaus (patenkinamo) jausmo su tuo, kuris turėtų suteikti jam meilę, prieraišumą ir pastogę.

Išvada: apie psichoanalizę ir vaikystės traumą

Traumos vaikystėje pasitaiko dažniau nei laimingos akimirkos. Žmonės geba prisitaikyti prie visų gyvenimo jiems mestų aplinkybių, o vaikų smegenys geba išsaugoti viską tai, ką matė vaikystėje, nesvarbu, ar tai buvo gera, ar bloga. Tačiau tam tikri įvykiai paprastai palieka pėdsakus, kurie išlieka daugelį metų ir gali turėti ne itin gerų pasekmių suaugus.

Nelengva rūpintis vaiko žaizda, kai mūsų pačių vaikas vis dar sužeistas. Šiame straipsnyje siekta aiškiai apibrėžti, kas yra trauma, ir nustatyti pagrindines vaikystėje pasitaikančias traumas bei jų pasekmes, kai jomis tinkamai nesirūpinama. Psichoanalitinis požiūris yra labai svarbus gydant dažniausiai pasitaikančias traumas, patirtas vaikystėje.

Taikant šios technikos metodus galima suprasti, kaip dabartinės žmogaus nuostatos susijusios su tam tikrais vaikystėje nutikusiais įvykiais, ir taip gydyti sielos žaizdas, turint omenyje, kad šios žaizdos žymės išliks, tačiau po analizės bus galima liesti šią žaizdą nejaučiant skausmo. Tai svarbiausia žmogaus psichikos sveikatai.

Bibliografinės nuorodos

FRIEDMANN, Adriana et al. The brain development. (Internete). Prieiga per internetą: //www.primeirainfanciaempauta.org.br/a-crianca-e-seu-desenvolvimento-o-desenvolvimento-cerebral.html/. Žiūrėta: 2022 m. rugsėjo mėn. GRANDA, Alana. Agressões contra crianças aumentaram na pandemia, diz especialista Maus-tratos devem ser denunciados a órgãos como os conselhos tutelares. (Internete). Prieiga per internetą: . Žiūrėta: rugsėjo mėn.2022. henrique, Emerson. psichoterapijos kursas, teorija, technikos, praktikos ir naudojimas. (Online). prieiga per internetą: //institutodoconhecimento.com.br/lp-psicoterapia/. prieiga per internetą: balandžio 2022. harris, Nadine Burke. deep evil: how our body is affected by childhood traumas and what to do to break this cycle; translated by Marina Vargas. 1st ed. rio de Janeiro: record, 2019. miller, Alice. the revolt of thekūnas; vertimas Gercélia Batista de Oliveira Mendes; vertimo peržiūra Rita de Cássia Machado - São Paulo: Editora WMF Martins Fontes, 2011. PERRY, Bruce D. The boy raised as a dog: what traumatized children can teach about loss, love and healing. Vertimas Vera Caputo - São Paulo: Versos, 2020. ZIMERMAN, David E. Psychoanalytic foundations: theory, technique and clinic - an approach.Porto Alegrė: Artmed, 1999.

Šį straipsnį apie vaikystės traumas parašė SAMMIR M. S. SALIM Psichoanalizės klinikos tinklaraščiui. Palikite savo komentarus, komplimentus, kritiką ir pasiūlymus žemiau.